Rytojaus nėra: Laiminga pabaiga

Globali ekonomika auga eksponentiškai, apie 3% į metus, didėja vartojimas neatsinaujinančio kuro, mineralų ir metalų, taip pat atsinaujinančių resursų, vandens, miškų, dirvos ir žuvies greičiau nei jie vėl pasipildo.

Netgi su 1% augimu, ekonomika padvigubėtų per 70 metų.

Problema intensyvėja ir dėl kitų faktorių: Globalizacija leidžia žmonėms iš vieno žemyno pirkti prekes ir maistą kitame žemyne. Pasiūlos linijos yra ilgos, didinančios ribotos naftos resursų įtampą. Dabar mes priklausomi nuo tolimų šalių dėl paprasčiausių būtinybių.

Modernūs miestai yra priklausomi nuo iškastinio kuro.

Bankų sistema yra pagrįsta skola, priverčiant žmones įklimpti į paskolų gražinimo spiralę – produkcijos augimą.
Ką galima padaryti žvelgiant į šias problemas?

Daugelis tiki, kad krizių galima išvengti per taupymą, technologijas, protingą augimą, perdirbimą, elektrines mašinas ir hibridus, pakaitalus ir balsavimus.

Taupymas saugos tavo pinigus, bet jis vienas neišsaugos planetos. Jei kas nors sumažins naftos naudojimą, nukritusi paklausa numuš kainas, leidžiant kitiems įpirkti ją pigiau. Tuo pačiu būdu, efektyvesnis variklis, kuris naudoja mažiau energijos, paradoksiškai, prives prie didesnio energijos vartojimo. 19 amžiuje, Anglijos ekonomistas William Stanley Jevons suprato, kad geresni garo varikliai pavertė anglį brangesniu kuro šaltiniu, kas privedė prie didesnio garo variklių vartojimo ir tai padidino bendrą anglies suvartojimą. Poreikių augimas suvartos betkokią energiją ar resursą išsaugotą dėka taupymo.

Daugelis galvoja, kad mokslininkai išspręs šią problemą dėka technologijų. Tačiau technologijos, tai ne energija. Technologija gali privesti energiją veikti, bet jos pakeisti negali. Ji taip pat vartoja resursus: pavyzdžiui; kompiuteriai padaryti iš vieno dešimtadalio energijos, reikalingo mašinos pagaminimui. Labiau pažengusios technologijos gali paversti situaciją į dar blogesnę, kai daugelis reikalauja retų mineralų, kurie taip pat turi ribas. Pavyzdžiui, 97% retųjų žemės metalų yra išgaunama Kinijoje, dauguma iš vienintelės šachtos Mongolijoje. Daugelis šių mineralų yra naudojami katalizatoriuose, lėktuvų varikliuose, didelio pajėgumo magnetuose ir kietuose diskuose, hibridinėse mašinų baterijose, lazeriuose, nešiojamuose rentgeno aparatuose, skydo nuo atominių reaktorių naudojime, kompaktiniams diskams, hibridinių mašinų motorams, žemos energijos lemputėms, plokštiems ekranams. Kinija pradėjo svarstyti šių metalų eksporto ribojimą, kai paklausa šoktelėjo.

Vadinamas pastovus augimas arba protingas augimas nepadės, kai jis taip pat naudoja ne atsinaujinančius metalus ir mineralus, įskaitant retuosius žemės metalus.

Perdirbimas neišspręs problemos, kai jis reikalauja energijos ir kai procesas 100% iki galo neveiksmingas. Yra įmanoma sugrąžinti tik dalelę visos perdirbamos medžiagos; didžioji dalis yra prarandama amžiams kaip šiukšlė.

Elektroninės mašinos važiuoja elektra. Kai didžioji dauguma energijos išgaunama iš iškastinio kuro, tai ne sprendimas. Taip pat, visų tipų mašinoms pagaminti, vartojama nafta. Kiekviena padanga reikalauja apie 7 galonų naftos. Pasaulyje buvo maždaug 800 milijonų mašinų 2010 metais. Remiantis dabartiniais augimo tempais, šis skaičius išaugs iki 2 milijardų iki 2025 metų. Labai netikėtina, kad planeta ilgam išlaikys tiek daug mašinų, nepaisant jos energijos šaltinių.

Daugelis ekonomistų tiki, kad laisvoji rinka pavaduos vieną energijos šaltinį su kitu per technologines inovacijas. Tačiau pagrindinės alternatyvos naftai jau baigia išsekti. Alternatyvos taip pat neapskaičiuoja laiko, reikiamo perėjimo pasiruošimui. JAV Energy Hirsch skyrius pranašauja, kad maždaug 2 dešimtmečių mums prireiks norint pasiruošti Naftos Piko padariniams.

Problemos dėl energijos stokos, resursų išeikvojimo, dirvos praradimo ir taršos yra simptomai vienos didelės problemos: Augimo. Kol mūsų finansinė sistema reikalauja nesibaigiančio augimo, jokia reforma nepavyks.

Kaip tada atrodytų ateitis? Optimistai tiki, kad augimas tęsis amžinai be limitų. Pesimistai mano, kad mes greit susidursime su nauju Akmens amžiumi arba išnykimu. Tiesa gali būti tarp šių kraštutinumų. Įmanoma, kad visuomenė grįš į paprastesnę būseną, kai energijos išeikvojama mažiau. Tai daugeliui reikštų sunkesnį gyvenimą. Daugiau fizinio darbo, daugiau ūkio darbų, vietinės gėrybių, maisto ir paslaugų produkcijos.

Ką turėtų žmogus daryti, kad pasiruoštų šiai galimai ateičiai? Tikėtis sumažinto maisto ir gėrybių tiekimo iš tolimų kraštų. Pradėti vaikščioti ar važiuoti dviračiu. Priprasti naudoti mažiau elektros. Išeiti iš skolų. Vengti bankų. Vietoj pirkimo didžiuosiuose centruose, apsipirkinėti turguje. Pirkti vietinių užaugintą maistą. Vietoj pievelės auginti nuosavą maistą. Išmokti jį konservuoti. Naudoti vietinę valiutą ir bandyti atrasti geresnį visko pakankumumą.

Nei vienas šių žingsnių nesustabdys Žlugimo, bet jie gali pagerinti jūsų šansus ateityje, kurioje mes būsime labiau atsakingi, nei buvo mūsų protėviai.